Tai žino visi automobilių savininkai, tačiau kažin ar visi sąžiningai tą daro pagal visus reikalavimus. O juk toks aplaidumas gali padaryti didelę žalą automobilio varikliui, ir jo taisymas kainuos gerokai daugiau, nei laiku pakeista alyva.

Speciali klasifikacija

Norint pailginti automobilio, ypač jo variklio, eksploatacijos laiką, vienas iš paprasčiausių, efektyvių ir nebrangių būdų – reguliariai keisti alyvą ir jos filtrus. Šitaip sumažinama trintis, nusidėvėjimas, sutepamos stūmoklių, žiedų ir cilindro sienelės, lengviau atvėsta kai kurios variklio dalys.

Renkantis alyvą svarbiausia atsižvelgti ne į jos gamintoją, bet į API grupę ir SAE klampos indeksą, prieš tai žvilgtelėjus į automobilio eksploatacijos instrukciją. Svarbiausias eksploatacines alyvos savybes ir tinkamumą konkrečiam variklio tipui apibrėžia kokybės klasė pagal API eksploatacijos grupes ir klampos indeksas pagal SAE klasifikaciją. Šie du indeksai yra pagrindiniai žymenys.

Aišku, į solidaus amžiaus automobilio variklį netikslinga pilti brangiausios sintetinės alyvos – ypač jei jame nėra hidraulinių kompensatorių. Pusiau sintetinė alyva, jei kokybiška ir keičiama laikantis gamintojo rekomenduoto periodiškumo, ne tik nepablogins padėties, bet ir leis sutaupyti pinigų.

Taupydami nesutaupysite

Variklio tepalai yra keičiami reguliariai, priklausomai nuo to, kokiomis klimato sąlygomis yra eksploatuojamas automobilis, kokios markės, klasės ir kokybės yra pilami variklio tepalai. Dažniausiai tai būtina daryti kas 10 tūkst. kilometrų arba, jeigu važinėjate nedaug, – bent kartą per metus.

Sintetinę alyvą keisti reikia kas 15–30 tūkst. kilometrų.

Klaidinga manyti, jog brangesnę alyvą galima keisti gerokai rečiau, jei ji nėra ilgesnio veikimo. Netikslinga pirkti ir pigią, bet neaiškios kilmės į nekokybiškus indus išpilstytą alyvą, motyvuojant dažnesniu jos keitimu. Alyvą būtina keisti nustatytu laiku, kaip ir būtina nuolat ją papildyti nauja. Su išleidžiama alyva iš variklio tepimo sistemos pasišalina įvairūs teršalai, suodžiai, rūgštys, kitos kenksmingos medžiagos. Tai svarbu, nes per didelė jų koncentracija daro labai didelę įtaką alyvos ilgaamžiškumui ir tepimo kokybei, sukelia negrįžtamus procesus variklio komponentų paviršiuje.

Be to, būtina neužmiršti laiku pakeisti alyvos, oro ir degalų filtravimo elementų. Jeigu alyvos papildymai viršija gamintojo leistinus, protingiausia būtų kuo skubiau pašalinti to priežastis.

Naudojama alyva palaipsniui netenka pirminių savybių ir užsiteršia. Tuomet ji efektyviai nebeatlieka savo paskirties palaikyti variklį švarų, saugoti jį nuo korozijos, sumažinti dėvėjimąsi. Tinkamai keičiant alyvą variklis ir katalizatoriai išlieka geros techninės būklės, pailgėja jų naudojimo laikas; dėl to sumažėja kenksmingų išmetamųjų medžiagų, mažiau sunaudojama degalų.

Jeigu aplinkybės verčia, alyvą galima net maišyti. Svarbu, kad maišomos alyvos būtų tos pačios paskirties ir jų specifikacijos nebūtų žemesnės, nei rekomenduoja variklio gamintojas. Mat žemesnės kokybės alyva sumažina ir bendrą mišinio kokybės lygį.

Pakitusi spalva – dar ne rodiklis

Laiku nepakeitus alyvos ar tepimo sistemoje esant gedimui, alyva gali sutirštėti. Variklio alyva tirštėja dėl oksidacijos, iš degimo kameros patekusių suodžių bei galimos išorinės taršos per nesandarumus. Šiam procesui labai didelę įtaką turi ir bazinės alyvos sudėtis, ir suderinti priedai.

Tirštėjimas didina alyvos klampumą, o tai visų pirma lėtina jos cirkuliaciją, kelia temperatūrą ir  sistemos slėgį. Alyvos oksidacija dar spartėja, formuojasi klampi masė, kuri gali blokuoti filtrus ir tepimo kanalus. Dėl perkaitimo alyva praranda elastingumą ir sutrūkinėja riebokšliai, sparčiai dėvisi metaliniai paviršiai. Išeitis labai paprasta: reikia skubiai pašalinti tirštėjimo priežastį ir iš dalies ar visiškai pakeisti alyvą. Galima ir papildomai praplauti sistemą.

Nereikia išsigąsti, jei pasikeitus variklio alyvą, ji netrukus pajuoduoja. Tai normalu – ypač jeigu variklis yra dyzelinis. Gerai suderintoje alyvoje turi būti priedų, kurie turi plauti, skaidyti ir išlaikyti į alyvą patenkančius dispersinio pavidalo teršalus. Jeigu priedai šias funkcijas atlieka tinkamai – alyva pajuoduoja. Šie plovimo ir skaidymo priedai šiuolaikinėse variklių alyvose sudaro didžiąją visų priedų dalį. Vien tik alyvos spalva nėra jos kokybės įvertinimo rodiklis.

Liūdnos pasekmės

Eksploatuojant automobilį, jo gedimai dėl nepakankamo tepimo vieni iš dažniausių. Kai alyva nekeičiama, sutrinka tepimas, pirmiausia pradeda kaisti slydimo guoliai ir juose po kelių sekundžių pradeda plyšinėti alyvos plėvelė. Suardomas slydimo guolių frikcinis sluoksnis. Toliau procesas gali vykti dvejopai, atsižvelgiant į variklio sūkius.

Jeigu sūkiai dideli, pirmiausia prasisuka švaistiklio kakliukų įdėklai. Esant mažiems sūkiams variklis gali užsikirsti (sustoti). Šioje situacijoje tai vienas iš palankiausių variantų, nes alkūninis velenas ir švaistikliai dar nebuvo sugadinti. Bandymai dar kartą užvesti šitaip užsikirtusį variklį tik pablogina situaciją. Varikliui, nors nesklinda jokių pašalinių garsų, liko tik keletas minučių darbo, o būsimas remontas bus brangus.

Šis gedimas dažniau būdingas naujesniems varikliams, kai tarpai tarp besitrinančių dalių yra minimalūs. Ploni švaistiklių įdėklai labai greitai įkaista lizduose, prasisuka, o tai rečiau atsitinka automobiliams, kurių storesni pagrindiniai įdėklai. Prasisukus įdėklams, ant alkūninio veleno  kakliukų prikepa įdėklų paviršiaus medžiaga. Dažnai senesniuose varikliuose, prieš prasisukant įdėklams, girdėti būdingi garsai (kalenimas). Padidėję slydimo guolių tarpai leidžia varikliui dirbti ilgiau. Labiau pažeidžiami stūmokliai, žiedai ir cilindrų darbiniai paviršiai.

Alyva visada turi būti keičiama dar neviršijus automobilių gamyklos nustatyto kilometrų skaičiaus. Važinėjant žiemą, nuvažiuojant trumpus atstumus ir tokiomis sąlygomis, kai daug dulkių, purvo ir panašiai, alyvą keisti būtina dažniau. Dažnesnis alyvos keitimas vis dėlto pats pigiausias būdas pailginti variklio naudojimo laiką.

Autorius: Donatas Brazdeikis Šaltinis: www.sekunde.lt