Dėl pasenusio ir praradusio savo savybes aušinimo skysčio ilgainiui galima patirti labai didelių nemalonumų. Aušinimo skysčio keitimas – vienas iš periodinės techninės automobilio priežiūros darbų. Tad atėjus šiltajam metų laikui ne pro šalį pasirūpinti savo automobilio aušinimo sistema.

Nepasverta rizika

Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus. Žinoma, derėtų naudoti tokį patį aušinimo skystį, koks buvęs, papildant trūkstamą jo kiekį. Nors prireikus – pavyzdžiui, jeigu neturite galimybės įsigyti tokio paties aušinimo skysčio – galite jį maišyti ir skirtingų spalvų. Tik sekite naudojimo instrukciją, mat kai kurių jų instrukcijose nurodoma, kad skystis negali būti maišomas su kitais.

Kita vertus, praktika byloja, kad tokie draudimai – labiau rinkodaros triukas, siekiant prisirišti pirkėją prie konkretaus produkto, nei reali grėsmė, kad skirtingi skysčiai sureaguos tarpusavyje.

Aušinimo skysčių spalva irgi absoliučiai nieko nereiškia: skirtingi gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis (pavyzdžiui, aušinimo skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų ir panašiai).

Eksploatuojant variklius, kuriuose naudojami nekokybiški aušinimo skysčiai arba tokie, kurių galiojimas pasibaigęs, dėl nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių susidarymo sutrinka temperatūrinis variklio darbo režimas. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui sumažėja klampumas ir suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus adsorbcinės savybės. Gerai pagalvokite, ar tikrai verta rizikuoti. Juolab kad aušinimo skysčio keitimo procedūra nėra sudėtinga – ją galima atlikti ir namų sąlygomis.

Nepilti vandens

Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų. Priedų nuo korozijos gamybos technologija – sudėtingas procesas, tai komercinė paslaptis, todėl jo ypatumų gamintojai nelinkę atskleisti.
Be to, šiuolaikiniai aušinimo skysčiai apsaugo variklį ne tik nuo korozijos, bet ir nuo perkaitimo, stabdo putojimą.

Skystį reikėtų rinktis vadovaujantis automobilio gamintojo instrukcija. Nusipirkę koncentruotą antifrizą, jį būtinai praskieskite distiliuotu vandeniu, nes neskiestas žiemą gali sustingti, o sumaišytas su vandeniu vienodomis dalimis puikiai tarnaus.

Griežtai nerekomenduojama – nebent avariniu atveju – pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą vandenį. Net jei tai distiliuotas vanduo, be jokių priedų. To negalima daryti todėl, kad aušinimo skystis, kuris skirtas specialiai automobilio varikliui, ne tik neužšąla esant minusinei temperatūrai, bet ir turi antikorozinių bei tepimo savybių, kurios reikalingos vandens pompai.

Sekti temperatūrą

Automobilio varikliui darbinė temperatūra yra svarbus atskaitos taškas siekiant tvarkingo mašinos variklio darbo, ekonomiškų sąnaudų, šilumos salone ir variklio darbo traukos ir tarnavimo laiko. Jei pastebite variklio temperatūros anomalijas ir matote, kad variklio temperatūra „elgiasi“ keistai ar neįprastai, patikrinkite aušinimo skystį. Jeigu jo trūksta, pripilkite iki reikiamos ribos.

Jei pastebėsite, kad variklis kaista, kuo skubiau sustokite ir patikrinkite aušinimo skysčio kiekį. Nepamirškite: važiuojant automobilyje aušinimo skystis yra karštas, todėl reikia būti atidiems.

Kai rinkoje didžiulis produktų pasirinkimas, reikia išsirinkti kokybiškiausius ir tinkamus konkrečiam varikliui, jų nemaišant. Jokiomis aplinkybėmis negalima leisti veikti varikliui, jei skysčio yra žemiau minimalaus nustatyto lygio, nes tai kenkia varikliui ir aušinimo sistemos siurbliui.

Rinktis kokybę, ne kainą

Su aušinimo sistemos priedais reikia būti atsargiems, nes sistemą valantys, skysčio nuotėkį stabdantys priedai kenksmingi vandens siurbliui ir visai aušinimo sistemai.

Vienu atveju dėl siurblio, patiriančio koroziją esant turbulencijai, kitu atveju – dėl priedų, blokuojančių aušinimo skystį. Keičiant vandens siurblį, užterštas aušinimo skystis kartu su kalcio dariniais ir rūdimis privalo būti pašalintas iš sistemos, nes netgi kokybiškas naujas skystis bus užterštas šiomis liekanomis, todėl greičiau susidėvės siurblio paviršius, o vėliau atsiras ir skysčio nuotėkis.

Vairuotojų ypač mėgstami įvairūs aušinimo sistemos sandarikliai ilgainiui turi neigiamų pasekmių. Greitai sustabdęs aušinimo sistemos nuotėkį sandariklis kartu su aušinimo skysčiu cirkuliuoja aušinimo sistemoje. Susidariusios nuosėdos nusėda ant sienelių, kaupiasi radiatoriuose, dėl to sumažėja šilumos atidavimas į aplinką, pradeda kaisti variklis.

Tik kokybiško aušinimo skysčio naudojimas užtikrins jūsų automobilio variklio ir aušinimo sistemos ilgaamžiškumą.

Autorius: Donatas Brazdeikis Šaltinis: www. sekunde.lt